ALVYDO HOBBY
https://www.youtube.com/channel/UCu-MybaToqz4_3yESOJYBjQ
Alvydo vimeo
https://vimeo.com/user48985077
https://vimeo.com/user48985077
- SKAMBANČIOS DAINOS IR JŲ ŽODŽIAI
Simonas Donskovas RUDENS LAPAS
Rymo tuščias miško takas,
Beržuose lietus tik plakas
Jau ruduo, jau ruduo...
Drebina lieknutę šaką
Darganos, šiaurys ir šneka:
Jau ruduo, jau ruduo...
PRIEDAINIS:
Kam pasiėmei aukštai, aukštai į saulę
Visą žavesį pageltusio pasaulio.
Kam nusinešei mažų paukštelių dainą
Man labai, labai rugpjūčio grožio gaila...
Dar palik nors vieną lapą,
Gelstantį, lieknutį, trapų
Ant šakų, ant šakų...
Saulės paskutinį lašą
Eiklūs vėjai skuba, neša
Ant takų, ant takų...
PRIEDAINIS:
Kam pasiėmei aukštai, aukštai į saulę
Visą žavesį pageltusio pasaulio.
Kam nusinešei mažų paukštelių dainą
Man labai, labai rugpjūčio grožio gaila...
Rymo tuščias miško takas,
Beržuose lietus tik plakas
Jau ruduo, jau ruduo...
Drebina lieknutę šaką
Darganos, šiaurys ir šneka:
Jau ruduo, jau ruduo...
PRIEDAINIS:
Kam pasiėmei aukštai, aukštai į saulę
Visą žavesį pageltusio pasaulio.
Kam nusinešei mažų paukštelių dainą
Man labai, labai rugpjūčio grožio gaila...
Dar palik nors vieną lapą,
Gelstantį, lieknutį, trapų
Ant šakų, ant šakų...
Saulės paskutinį lašą
Eiklūs vėjai skuba, neša
Ant takų, ant takų...
PRIEDAINIS:
Kam pasiėmei aukštai, aukštai į saulę
Visą žavesį pageltusio pasaulio.
Kam nusinešei mažų paukštelių dainą
Man labai, labai rugpjūčio grožio gaila...
Antanas Miškinis
Nuogas ruduo
Daug vasarų ėjo nuėjo, mačiau,
Laukuose daugel meilės žaliavo.
Ir širdis tartum plaka rečiau,
Kaip linguoja liūdnai nuogas klevas.
Kur tas džiaugsmas pakalnių plačių?
A nei žodžių neliko, nei juoko smagaus.
Tiktai liūdesį vien tejaučiu -
Nuo pat žemės juodos ligi balto dangaus!
Toks nuogas, toks nuogas ruduo.
Stovi klevas liūdnumo kaip aš.
Eisiu - bėga ten upės vanduo,
Sakau - ir mane tegu neš.
Toks nuogas, toks nuogas ruduo.
Stovi klevas liūdnumo kaip aš.
Eisiu - bėga ten upės vanduo,
Sakau - ir mane tegu neš.
Dar išeit, pažiūrėt ir pamot, -
Nors ir visas pasaulis tevysta...
Dar su vėtra pašvilpt sutemoj
Taip, kaip juokias ir švilpia jaunystė!
Toks nuogas, toks nuogas ruduo.
Stovi klevas liūdnumo kaip aš.
Eisiu - bėga ten upės vanduo,
Sakau - ir mane tegu neš.
Toks nuogas, toks nuogas ruduo.
Stovi klevas liūdnumo kaip aš.
Eisiu - bėga ten upės vanduo,
Sakau - ir mane tegu neš.
Daug vasarų ėjo nuėjo, mačiau,
Laukuose daugel meilės žaliavo.
Ir širdis tartum plaka rečiau,
Kaip linguoja liūdnai nuogas klevas.
Kur tas džiaugsmas pakalnių plačių?
A nei žodžių neliko, nei juoko smagaus.
Tiktai liūdesį vien tejaučiu -
Nuo pat žemės juodos ligi balto dangaus!
Toks nuogas, toks nuogas ruduo.
Stovi klevas liūdnumo kaip aš.
Eisiu - bėga ten upės vanduo,
Sakau - ir mane tegu neš.
Toks nuogas, toks nuogas ruduo.
Stovi klevas liūdnumo kaip aš.
Eisiu - bėga ten upės vanduo,
Sakau - ir mane tegu neš.
Toks nuogas, toks nuogas ruduo.
Toks nuogas, toks nuogas ruduo.
Nuogas ruduo
Daug vasarų ėjo nuėjo, mačiau,
Laukuose daugel meilės žaliavo.
Ir širdis tartum plaka rečiau,
Kaip linguoja liūdnai nuogas klevas.
Kur tas džiaugsmas pakalnių plačių?
A nei žodžių neliko, nei juoko smagaus.
Tiktai liūdesį vien tejaučiu -
Nuo pat žemės juodos ligi balto dangaus!
Toks nuogas, toks nuogas ruduo.
Stovi klevas liūdnumo kaip aš.
Eisiu - bėga ten upės vanduo,
Sakau - ir mane tegu neš.
Toks nuogas, toks nuogas ruduo.
Stovi klevas liūdnumo kaip aš.
Eisiu - bėga ten upės vanduo,
Sakau - ir mane tegu neš.
Dar išeit, pažiūrėt ir pamot, -
Nors ir visas pasaulis tevysta...
Dar su vėtra pašvilpt sutemoj
Taip, kaip juokias ir švilpia jaunystė!
Toks nuogas, toks nuogas ruduo.
Stovi klevas liūdnumo kaip aš.
Eisiu - bėga ten upės vanduo,
Sakau - ir mane tegu neš.
Toks nuogas, toks nuogas ruduo.
Stovi klevas liūdnumo kaip aš.
Eisiu - bėga ten upės vanduo,
Sakau - ir mane tegu neš.
Daug vasarų ėjo nuėjo, mačiau,
Laukuose daugel meilės žaliavo.
Ir širdis tartum plaka rečiau,
Kaip linguoja liūdnai nuogas klevas.
Kur tas džiaugsmas pakalnių plačių?
A nei žodžių neliko, nei juoko smagaus.
Tiktai liūdesį vien tejaučiu -
Nuo pat žemės juodos ligi balto dangaus!
Toks nuogas, toks nuogas ruduo.
Stovi klevas liūdnumo kaip aš.
Eisiu - bėga ten upės vanduo,
Sakau - ir mane tegu neš.
Toks nuogas, toks nuogas ruduo.
Stovi klevas liūdnumo kaip aš.
Eisiu - bėga ten upės vanduo,
Sakau - ir mane tegu neš.
Toks nuogas, toks nuogas ruduo.
Toks nuogas, toks nuogas ruduo.
Poliarizuoti stiklai
Medžiai be lapų
Medžiai be lapų
Visko jie neteko
Medžiai be lapų
Stovi lyg apakę
Ir aš kaip medis
Prie šito tako
Stoviu nusiminęs
Vėl tavęs netekęs
Priedainis
Ruduo, ruduo...
Krenta lapai auksiniai
Ir leidžiasi tyliai
Ruduo, ruduo...
Šiandien mes susitikome
Kartą paskutinį...
Medžiai be lapų
Visko jie neteko
Medžiai be lapų
Nieko jie nesako
Medžiai be lapų
Liūdnos jųjų mišios
Medžiai be lapų
Stovi lyg pamišę
Ruduo, ruduo...
Krenta lapai auksiniai
Ir leidžiasi tyliai
Ruduo, ruduo...
Šiandien mes susitikome
Kartą paskutinį...
Medžiai be lapų
Nieko jie nemato
Medžiai be lapų
Stovi lyg apakę
Ir aš kaip medis
Prie šito tako
Stoviu nusiminęs
Vėl tavęs netekęs.
Ruduo, ruduo...
Krenta lapai auksiniai
Ir leidžiasi tyliai
Ruduo, ruduo...
Šiandien mes susitikome
Medžiai be lapų
Medžiai be lapų
Visko jie neteko
Medžiai be lapų
Stovi lyg apakę
Ir aš kaip medis
Prie šito tako
Stoviu nusiminęs
Vėl tavęs netekęs
Priedainis
Ruduo, ruduo...
Krenta lapai auksiniai
Ir leidžiasi tyliai
Ruduo, ruduo...
Šiandien mes susitikome
Kartą paskutinį...
Medžiai be lapų
Visko jie neteko
Medžiai be lapų
Nieko jie nesako
Medžiai be lapų
Liūdnos jųjų mišios
Medžiai be lapų
Stovi lyg pamišę
Ruduo, ruduo...
Krenta lapai auksiniai
Ir leidžiasi tyliai
Ruduo, ruduo...
Šiandien mes susitikome
Kartą paskutinį...
Medžiai be lapų
Nieko jie nemato
Medžiai be lapų
Stovi lyg apakę
Ir aš kaip medis
Prie šito tako
Stoviu nusiminęs
Vėl tavęs netekęs.
Ruduo, ruduo...
Krenta lapai auksiniai
Ir leidžiasi tyliai
Ruduo, ruduo...
Šiandien mes susitikome
- Kartą paskutinį...
Šį rudenį
Rudens tyloj, kai vėjas vėl pakyla
Kviečiu tave keliaut kažkur toli,
Kažkur toli, kur medžiai eiti skuba
Klausyt tylos, pabūt pačiu savim.
Kažkur toli, kur medžiai eiti skuba
Klausyt tylos, pabūt
Mums užsakytas tobulas rytas-kur išeini?
Lapai bespalviai rudenio kalvėj vėl nukalti.
Ašaros sūrios, gilios kaip jūros –kai tu kalbi
Gatvės alėjos, skriaudžiamos vėjo –rudens nakty.
Liūdna gėlė, kurią visi pamiršo
Nuleis akis prie žemės taip arti.
Žinau kažkur tekėt nustoja upės,
Man šis ruduo sunkus tartum akmuo.
Žinau kažkur tekėt nustoja upės,
Man šis ruduo sunkus.
Rudens tyloj, kai vėjas vėl pakyla
Kviečiu tave keliaut kažkur toli,
Kažkur toli, kur medžiai eiti skuba
Klausyt tylos, pabūt pačiu savim.
Kažkur toli, kur medžiai eiti skuba
Klausyt tylos, pabūt
Mums užsakytas tobulas rytas-kur išeini?
Lapai bespalviai rudenio kalvėj vėl nukalti.
Ašaros sūrios, gilios kaip jūros –kai tu kalbi
Gatvės alėjos, skriaudžiamos vėjo –rudens nakty.
Liūdna gėlė, kurią visi pamiršo
Nuleis akis prie žemės taip arti.
Žinau kažkur tekėt nustoja upės,
Man šis ruduo sunkus tartum akmuo.
Žinau kažkur tekėt nustoja upės,
Man šis ruduo sunkus.
Dieviška žiema
Tą vakar saulė sunkiai leidos,
Sidabro žiedus berdama,
Ir tvenkinius užklojo ledas,
Ir žemėn nužengė žiema,
Fontanai parko sustiklėjo
Ir langus papuose žiedai,
O žvaigždės nuo stogų žiūrėjo,
Kaip mainosi žmonių veidai.
Atėjo dieviška žiema,
Į baltą balių kviesdama,
Ir neša gerą žinią vėjas,
Toks jaunas ir įsimylėjęs...
Atėjo dieviška žiema,
Ach, kokia dieviška žiema...
Žiema atėjo kaip princesė,
Į dangų skleisdama žaibus,
Ir mums pasakė visą tiesą,
Kad melo jau daugiau nebus.
Ji pavadino mus karaliais,
Padovanojo drabužius,
Ir miesto laikrodžiai išbalę
Skaičiavo mūs širdžių dūžius.
Atėjo dieviška žiema,
Į baltą balių kviesdama,
Ir neša gerą žinią vėjas,
Toks jaunas ir įsimylėjęs...
Atėjo dieviška žiema,
Ach, kokia dieviška žiema...
Ach, kokia dieviška žiema,
Atėjo šventę kviesdama,
Ir neša gerą žinią vėjas,
Toks jaunas ir įsimylėjęs...
Atėjo dieviška žiema,
Ach, kokia dieviška žiema...
Dieviška žiema
Tą vakar saulė sunkiai leidos,
Sidabro žiedus berdama,
Ir tvenkinius užklojo ledas,
Ir žemėn nužengė žiema,
Fontanai parko sustiklėjo
Ir langus papuose žiedai,
O žvaigždės nuo stogų žiūrėjo,
Kaip mainosi žmonių veidai.
Atėjo dieviška žiema,
Į baltą balių kviesdama,
Ir neša gerą žinią vėjas,
Toks jaunas ir įsimylėjęs...
Atėjo dieviška žiema,
Ach, kokia dieviška žiema...
Žiema atėjo kaip princesė,
Į dangų skleisdama žaibus,
Ir mums pasakė visą tiesą,
Kad melo jau daugiau nebus.
Ji pavadino mus karaliais,
Padovanojo drabužius,
Ir miesto laikrodžiai išbalę
Skaičiavo mūs širdžių dūžius.
Atėjo dieviška žiema,
Į baltą balių kviesdama,
Ir neša gerą žinią vėjas,
Toks jaunas ir įsimylėjęs...
Atėjo dieviška žiema,
Ach, kokia dieviška žiema...
Ach, kokia dieviška žiema,
Atėjo šventę kviesdama,
Ir neša gerą žinią vėjas,
Toks jaunas ir įsimylėjęs...
Atėjo dieviška žiema,
Ach, kokia dieviška žiema...
Raudoni vakarai
Mano saujoj dūzgia bitės, tavo plaučiuose vanduo,
Mano saujoj gesta rytas, liūdnas kaip kareivio šuo.
Mano rankos žvyro pilnos, mala sniegą debesų,
Verkia, rauda mano girnos, aš smingu tau ant pečių.
Aš atgulsiu, tu pareisi,
Bus raudoni vakarai.
Priešas trauksis, viskas keisis,
Mano Lietuva bedale, ar bijai?
Pūgos kilo trečią kartą, krito bitės iš delnų,
Gaudė, verkė miesto varpas, dingo broliai tarp miškų.
Visą naktį skundės liepoms aimanuojantys beržai,
Kraujo raudoniu užlieti mūsų pustuščiai namai.
Man atgulus nesugrįžai,
Kur raudoni vakarai.
Tuščio kelio tuščias kryžius.
Mano Lietuva bedale, ar bijai?
Mano saujoj dūzgia bitės, tavo plaučiuose vanduo,
Mano saujoj gesta rytas, liūdnas kaip kareivio šuo.
Mano rankos žvyro pilnos, mala sniegą debesų,
Verkia, rauda mano girnos, aš smingu tau ant pečių.
Aš atgulsiu, tu pareisi,
Bus raudoni vakarai.
Priešas trauksis, viskas keisis,
Mano Lietuva bedale, ar bijai?
Pūgos kilo trečią kartą, krito bitės iš delnų,
Gaudė, verkė miesto varpas, dingo broliai tarp miškų.
Visą naktį skundės liepoms aimanuojantys beržai,
Kraujo raudoniu užlieti mūsų pustuščiai namai.
Man atgulus nesugrįžai,
Kur raudoni vakarai.
Tuščio kelio tuščias kryžius.
Mano Lietuva bedale, ar bijai?
Vytautas V . Landsbergis - Žiema žiema
Tokia graži žiema, tik baltos snaigės krenta
O mes tokie jauni, tarsi šešiolikmečiai
Žiūriu tenai gatve graži mergaitė bėga
Pamačiusi mane ji metė gniūžtę sniego
Žiema žiema, snaigės veidą bučiuoja
Man taip gera širdy, o kodėl nežinau.
Mergaite tu nebėk, vistiek tave pagausiu
Ir baltame sniege veidelį tau išprausiu
Mergaite tu nepyk, aš čia visai nekaltas
Čia tik kalta žiema ir kaltas sniegas baltas
Žiema žiema, snaigės veidą bučiuoja
Man taip gera širdy, o kodėl nežinau.
Žiema žiema, snaigės veidą bučiuoja
Man taip gera širdy, o kodėl nežinau.
- Ant klevo gonkų saulė tyška
Gražu darželyje sesers
Tu padainuok, berniok išblyškęs
Sesuo ir vėjas tau pritars
Priedainis:
Tu padainuok, šaunus bernioke
Iš Suvalkijos lygumų
Ir tau pritars javai nunokę
Ir senas gluosnis prie namų
O tu pašvilpauki, bernioke
Iš Suvalkijos lygumų
Tik tu ir vėjas šitaip moka
Pašvilpaut tyliai prie namų
Sakyki myli ar nemyli
Graži gėlė ne tik rūta
Ne vieną širdį ji apvylė
Ne tavo daliai ji skirta
Tu padainuok, šaunus bernioke
Iš Suvalkijos lygumų
Ir tau pritars javai nunokę
Ir senas gluosnis prie namų
O tu pašvilpauki, bernioke
Iš Suvalkijos lygumų
Tik tu ir vėjas šitaip moka
Pašvilpaut tyliai prie namų
Alaus danguje nėra
Todėl mes čia bare
Kai mūsų nebebus
Draugų bokaluose putos alus.
Alaus danguje nėra
Todėl mes geriam čia
O kai priglaus dangus
Draugai už mus pakelkit bokalus.
Alaus danguje nėra
Todėl mes čia bare
Kai mūsų nebebus
Draugų bokaluose putos alus.
La-lai la-lai-lai-lai
La-lai la-lai-lai-lai
La-lai la-lai-lai-lai
La-la la-la-la-la-lai-lai-lai
Alaus danguje nėra
Todėl mes čia bare
Kai mūsų nebebus
Draugų bokaluose putos alus.
Alaus danguje nėra
Todėl mes geriam čia
O kai priglaus dangus
Draugai už mus pakelkit bokalus.
La-lai la-lai-lai-lai
La-lai la-lai-lai-lai
La-lai la-lai-lai-lai
La-la la-la-la-la-lai-lai-lai
La-lai la-lai-lai-lai
La-lai la-lai-lai-lai
La-lai la-lai-lai-lai
La-la la-la-la-la-lai-lai-lai
la-la-la-la-lai-lai-lai
Todėl mes čia bare
Kai mūsų nebebus
Draugų bokaluose putos alus.
Alaus danguje nėra
Todėl mes geriam čia
O kai priglaus dangus
Draugai už mus pakelkit bokalus.
Alaus danguje nėra
Todėl mes čia bare
Kai mūsų nebebus
Draugų bokaluose putos alus.
La-lai la-lai-lai-lai
La-lai la-lai-lai-lai
La-lai la-lai-lai-lai
La-la la-la-la-la-lai-lai-lai
Alaus danguje nėra
Todėl mes čia bare
Kai mūsų nebebus
Draugų bokaluose putos alus.
Alaus danguje nėra
Todėl mes geriam čia
O kai priglaus dangus
Draugai už mus pakelkit bokalus.
La-lai la-lai-lai-lai
La-lai la-lai-lai-lai
La-lai la-lai-lai-lai
La-la la-la-la-la-lai-lai-lai
La-lai la-lai-lai-lai
La-lai la-lai-lai-lai
La-lai la-lai-lai-lai
La-la la-la-la-la-lai-lai-lai
la-la-la-la-lai-lai-lai
Linkim visiems
Taip nuostabiai šerkšnas išpaišė
Langų stikluos gėles ant pusnų.
Kiekvieną židinį įpučia šventę
Šisdį sušalusia šildo visų.
Priedainis:
Linkim visiems Laimingų šventų kalėdų
Kai danguje žvaigždė žibės
Lai angelai užmiega.
Linkim visiems Laimingų šventų kalėdų
Džiaugsmo vilties šviesios
Mūsų namams.
Kai čia ramu šviesioj kertelėj
Ne už kalnų metai kiti.
Te niekad neužges šita ugnelė
Te visad šildys jūsų viltis.
Pried...
Linkim visiems Laimingų šventų kalėdų
Kai danguje žvaigždė žibės
Lai angelai užmiega.
Linkim visiems Laimingų šventų kalėdų
Kelią jums tenušvies
Sužibus žvaigždė. 2.k.
Taip nuostabiai šerkšnas išpaišė
Langų stikluos gėles ant pusnų.
Kiekvieną židinį įpučia šventę
Šisdį sušalusia šildo visų.
Priedainis:
Linkim visiems Laimingų šventų kalėdų
Kai danguje žvaigždė žibės
Lai angelai užmiega.
Linkim visiems Laimingų šventų kalėdų
Džiaugsmo vilties šviesios
Mūsų namams.
Kai čia ramu šviesioj kertelėj
Ne už kalnų metai kiti.
Te niekad neužges šita ugnelė
Te visad šildys jūsų viltis.
Pried...
Linkim visiems Laimingų šventų kalėdų
Kai danguje žvaigždė žibės
Lai angelai užmiega.
Linkim visiems Laimingų šventų kalėdų
Kelią jums tenušvies
Sužibus žvaigždė. 2.k.
Jeigu tu gali
Jeigu tu gali suprast mane
Jei taip paprasta
Jeigu tu gali paklaust ryte
Kaip tau sekasi?
Jeigu tu gali pagaut mane
Bėgančią gatve –
Tu nebijok
ne viskas taip blogai
Jeigu tu gali pakelt bures
Ir plaukt į nežinią
Jeigu
pasibeldus danguje
Vietos neatsiras
Jeigu tau diena – tamsesnė nei naktis
O naktys šviesios
Nebijok
dar ne viskas taip blogai
Priedainis:
A – a – a – a .. Nesibaigiantys sapnai
A – a – a – a .. Plaukia debesų laivais
Jeigu tu gali sudėt eiles
Iš žodžių keturių
Jeigu viskas baigiasi
O tau prasideda
Ir jeigu nieko nėra namuose
Tik vieniša gėlė –
Tu nebijok
ne viskas taip blogai
Jeigu tu gali suprast mane
Jei taip paprasta
Jeigu tu gali paklaust ryte
Kaip tau sekasi?
Jeigu tu gali pagaut mane
Bėgančią gatve –
Tu nebijok
ne viskas taip blogai
Jeigu tu gali pakelt bures
Ir plaukt į nežinią
Jeigu
pasibeldus danguje
Vietos neatsiras
Jeigu tau diena – tamsesnė nei naktis
O naktys šviesios
Nebijok
dar ne viskas taip blogai
Priedainis:
A – a – a – a .. Nesibaigiantys sapnai
A – a – a – a .. Plaukia debesų laivais
Jeigu tu gali sudėt eiles
Iš žodžių keturių
Jeigu viskas baigiasi
O tau prasideda
Ir jeigu nieko nėra namuose
Tik vieniša gėlė –
Tu nebijok
ne viskas taip blogai
Davė dievas man
Davė dievas man
Visko tiek nedaug
Žemės du žingsnius
Dvi pėdas dangaus
Davė man tave
Ir abiem perpus
Dvi pėdas dangaus
Žemės du žingsnius
Aš be tavęs esu
Svetimas tarp savų
Savas tarp svetimų
Aš be tavęs esu
Davė dievas man
Laiko pamatyt
Dvi dienas tamsos
Saulės dvi naktis
Davė tau mane
Ir abiem perpus
Saulės dvi naktis
Dvi dienas tamsos
Svetimas tarp savų
Aš be tavęs esu
Davė dievas man
Visko tiek nedaug
Žemės du žingsnius
Dvi pėdas dangaus
Davė man tave
Ir abiem perpus
Dvi pėdas dangaus
Žemės du žingsnius
Aš be tavęs esu
Svetimas tarp savų
Savas tarp svetimų
Aš be tavęs esu
Davė dievas man
Laiko pamatyt
Dvi dienas tamsos
Saulės dvi naktis
Davė tau mane
Ir abiem perpus
Saulės dvi naktis
Dvi dienas tamsos
Svetimas tarp savų
Aš be tavęs esu
Romansas dviems
Jau rytas aušta, mylima,
o delnuose vėl tuštuma.
ką tu veiki dabar viena,
kai aplink žiema?
koks ilgas mūsų vakaras ir taurės dvi - nepaliestos
tu man esi toks artimas.
tu man esi toks tolimas...
Jau rytas aušta, mylima,
o delnuose vėl tuštuma.
ką tu veiki dabar viena,
kai aplink žiema?
koks ilgas mūsų vakaras ir taurės dvi - nepaliestos
tu man esi toks artimas.
tu man esi toks tolimas...
- žinau nemiegi laukdama ir naują žvakę vėl degi...
- tavęs man nekad negana...
- man tik tu lieki...
- jau gruodis, metai baigėsi
- namai alsuoja tavimi
- ir sniegas baltas leidžiasi
- ir širdis - rami
- man reikia tavo artumos
- ir tavo žodžių ir tylos
- tavęs man reikia visados
- aš sergu tavim...
- nėra jėgų sakyt sunku
- nėra širdies tave išplėšt
- ir vėl iš naujo suklumpu, melsdamas tikėk
- kai pabundu staiga nakty
- ir tavo žodžiais vėl tikiu
- jaučiu tave labai arti
- dar pabūk, dar pabūk...
- man reikia tavo artumos
- ir tavo žodžių ir tylos
- tavęs man reikia visados